Filme „Paskutinės dienos Marse“ – tikroviškiausi Marso vaizdai kino istorijoje

Kadras iš filmo „Paskutinės dienos Marse“
GPI archyvas

Šį savaitgalį Lietuvos kinuose pradedamas rodyti mokslinės fantastikos ir siaubo trileris „Paskutinės dienos Marse“ („The Last Days on Mars“). Filmas pretenduoja į auditoriją, kurią sudomino tokie fantastiniai filmai kaip „Misija: Marsas“ (2000 m.) ar „Prometėjas“ (2012 m.), taip pat tuos, kurie dar prisimena legendinę „Svetimo“ seriją. Naujoji fantastinė siaubo juosta patiks ir „28 dienos po…“ ar „Pasaulinis karas Z“ gerbėjams. Sprendžiant pagal zombių filmų populiarumą, Lietuvoje tokio kino mėgėjų gretos ganėtinai gausios.

„Paskutinės dienos Marse“ pasakoja apie grupę astronautų, kuri bebaigdama savo misiją atranda atsakymą į kelis šimtmečius intrigavusį klausimą: ar gyvybė Marse egzistuoja? Atsakymas teigiamas, bet deja, kelia didžiulę grėsmę astronautų ir visos žmonijos išlikimui.

Juosta nufilmuota vienoje iš Jordanijos dykumų, apie 60 kilometrų nuo Irako pasienio. Rausvas dykumos smėlis ir kalnų atspalvis šioje vietoje natūraliai primena Marso paviršius. Prieš rinkdamiesi erdvę ir reikiamą apšvietimą filmui, jo prodiuseriai ilgokai analizavo nuo 2011 metų iš Marso siunčiamą marsaeigio „Curiosity“ medžiagą ir tarėsi su specialistais.

Suprantama, kad kuriant filmą buvo stengiamasi rasti kuo natūralesnes ir kuo panašesnes sąlygas į esančias raudonojoje planetoje. Bene pirmą kartą filmų apie Marsą istorijoje, žiūrovai galės pamatyti planetos paviršių, kuris bus artimas autentiškam. Iki tol daugelyje fantastinių filmų vaizduotas Marso apšvietimas ir atspalviai labiau priklausė nuo dailininkų fantazijos, nei atspindėjo tikras sąlygas. Pirmoji spalvota nuotrauka iš Marso pasirodė 2004 metais, ją nufotografavo marsaeigis „Spirit“, tačiau „Curiosity“ pateikė nepalyginti daugiau ir išsamesnės medžiagos apie rausvus Marso peizažus.

Filmo anonsas su lietuviškais subtitrais:

„Garsų pasaulio įrašai“ informacija